2019 m. sausio 15 d. Šiaulių verslo inkubatoriuje buvo surengta diskusija apie Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų verslo bendradarbiavimą

Verslo paramos sistema Latvijoje ir Lietuvoje

2019 m. sausio 15 d. Šiaulių verslo inkubatoriuje buvo surengta diskusija apie Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų verslo bendradarbiavimą. Renginyje pristatytas Latvijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto „Verslo paramos sistemos įgyvendinimo galimybių Latvijoje ir Lietuvoje tyrimas“. Jis atliktas pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą „Interreg V-A Latvija-Lietuva 2014–2020 m.“, įgyvendinant projektą Nr. LLI-131 „Verslo paramos sistemos kūrimas ir prieinamumas Žiemgaloje, Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje/PARAMA VERSLUI“.

Šiauliuose tyrimą pristatė Latvijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorė dr. Nina Linde. Į renginį buvo pakviesti valdžios institucijų, visuomeninių ir paramos organizacijų atstovai, verslininkai, Nevyriausybinių organizacijų atstovai  ir visi kiti, kuriems aktuali dviejų šalių verslo bendradarbiavimo sėkmė ir plėtra.

Diskusijoje dalyvavusi Šiaulių universiteto mokslininkė profesorė dr. Diana Cibulskienė pristatė Šiaulių regiono verslo situaciją, verslui kylančias grėsmes ir plėtros galimybes. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovė Daiva Jonuškienė skaitė pranešimą apie Šiauliuose ir Šiaulių regione teikiamą paramą pradedančiajam verslui. Diskusijos dalyviai taip pat lankėsi dvejose verslo įmonėse – bendrovėje „Autogedas“, restauruojančioje klientams iš viso pasaulio antikvarinius, ypatingus automobilius ir kitą techniką, ir bendrovėje „Televizijos ir ryšio sistemos“ (TVC), kuri yra specializuota kilnojamų televizinių stočių bei TV ir radijo integratorių kompanija.

Diskusijoje pristatytas tyrimas kėlė sau nemažai tikslų – atlikti verslo paramos sistemų analizę, pateikti rekomendacijas verslo paramos politikos kūrėjams, siekiant padidinti tos paramos veiksmingumą LV ir LT pasienio regionuose. Tyrimas akentavo, kad svarbiausias Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono veiklos efektyvumo didinimo verslo paramos sistemoje yra valdymo aspektas. Tyrimo kontekste bendros verslo paramos sistemos sukūrimas ir tobulinimas turi prasidėti valstybinės paramos organizacijose, kad kitos suinteresuotosios šalys pamatytų, jog jiems būtų naudinga įsitraukti į verslo paramos sistemą. Iš esmės, bendros pasienio regionų verslo paramos sistemos sukūrimas yra unikalus atvejis visoje Baltijos šalių egzistavimo istorijoje. Dabartinė verslo paramos sistema yra suskaidyta, jos veikimo efektyvumas yra mažas, o koordinacija tarp paramos organizacijų yra prasta. Anot dr. Nina Linde, abiejų šalių verslininkai vieningai sutaria, kad daugiausiai įtakos verslui, jo kūrimui ir plėtrai turi šalyje veikiantys  įstatymai – labai svarbu, kad šioje srityje būtų stabilumas, kad įstatymai taip dažnai nesikeistų, kad būtų sukurta reikiama įstatyminė bazė. Ir Latvijoje, ir Lietuvoje verslas ir valdžios institucijos yra suinteresuotos platesniu bendradarbiavimu ir pasienio regionų integravimu, nes taip lengviau įveikti grėsmę keliančius globalius reiškinius, bendradarbiavimas suteikia galimybę tapti konkurencinesniais, stiprinti savo pozicijas. Abiejų šalių verslininkai viena efektyviausių  paramos formų įvardina laiku pateikiamą, lengvai prieinamą ir suprantamą  informaciją.

Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos įstatymai yra labiau orientuoti į verslo plėtros skatinimą ir paramos teikimą nei Latvijoje, jie taip pat yra mažiau susiskaidę, o tai leidžia lengviau suprasti norminius aktus ir veiksmingiau teikti verslo paramą bei plėtoti verslą. Latvijoje yra daug įstatymų, ministrų kabineto taisyklių ir kitų reglamentuojančių dokumentų, apibrėžiančių verslo paramos sąvoką, šios paramos gavėją ir paramos priėmimo kriterijus ne tik būsimoms, bet ir esamoms įmonėms.

Tikimąsi, kad mokslininkų sukurtos verslo paramos sistemos modeliai ir rekomendacijos padės didinti paramos organizacijų veiksmingumą.