• Artimiausi renginiai
  • http://svi.lt/events/kvieciame-i-piesiniu-paroda-nuotykiai-ekomieste/
    07-03

    Kviečiame į piešinių parodą „Nuotykiai Ekomieste“!

Verslo inkubatoriai pasaulyje

Inkubatoriaus terminas ir jo koncepcija atsirado XX amžiaus šešto dešimtmečio pabaigoje. Vienas pirmųjų tokio pobūdžio projektų buvo Industrinio Centro Niujorko valstijos Batavijos mieste atsiradimas. Svarbi verslo inkubavimo pradininkė buvo žymi JAV kompanija Fairchild Corporation, kuri 1957 – 1970 metais tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojo 35 naujų firmų įsteigimą, įskaitant tokių dabar žymių kaip kompiuterių įrangos lyderė – Intel ir puslaidininkių gigantas – National Semiconductor. Visame pasaulyje gerai žinoma firma NOKIA savo kelią taip pat pradėjo viename iš Suomijos verslo inkubatorių. Apie septyniasdešimtuosius metus pasaulyje inkubatoriais buvo vadinamos firmos, užsiimančios išradimų ir naujausių technologijų komercializavimu.

Aštuntajame dešimtmetyje pasaulio ekonomistai tyrimais įrodė, kad mažosios ir vidutinės įmonės pagamina didžiąją dalį kiekvienos šalies nacionalinio produkto ir sukuria daugiausiai naujų darbo vietų. Todėl naujai steigiamų inkubatorių tikslas buvo paremti į augimą ir pelną orientuotas firmas. Nuo 1973 JAV pradeda kurtis Inovaciniai centrai, kuriuose išradimai turėjo pavirsti naujomis medžiagomis, technologijomis ir produktais. 1984 metais JAV buvo tik 26 inkubatoriai, tačiau privataus kapitalo bei valstybės paramos dėka, o taip pat visuomenei padrąsinus kurti naujas darbo vietas, prasidėjo tikras inkubatorių bumas: jau 1990 metais JAV buvo 385 inkubatoriai. Jų dėka 4000 firmų „atsistojo ant kojų“ ir pradėjo savarankišką gyvenimą. 1998 metais JAV ir Kanadoje veikė 587 inkubatoriai, kuriuose įsikūrė daugiau nei 9000 inkubuojamų firmų. NBIA (National Business Incubation Association) duomenimis inkubatoriai inicijavo 19 000 firmų įkūrimą ir sukūrė 245000 naujų darbo vietų.

Europoje verslo inkubatoriai (VI), kartais vadinami valdomais darbo vietų centrais. Apie 1980 metais, esant dideliam nedarbui, jie pradėjo sparčiai plisti. 1997 metais Europoje veikė apie 2500 įvairaus profilio verslo inkubatorių, o šiuo metu pasaulyje jų yra ~ 5000. Sparčiai verslo inkubatorių tinklas vystosi ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Rusiją. Pavyzdžiui vien Lenkijoje šiuo metu sėkmingai veikia virš 35 įvairaus pobūdžio verslo inkubatorių. Europos technologiniai parkai ir verslo inkubatoriai yra susijungę į Asociaciją.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad inkubatorių būtinumas paremtas trimis veiksniais:

  • Pradedantieji verslininkai, mažos ir silpnos firmos neturi reikiamų lėšų būtiniausiai biuro technikai, patalpų remontui arba jų nuomai rinkos kainomis. Todėl joms inkubatorius – nebrangi ir saugi vieta pradėti verslą.
  • Verslo inkubatoriai suteikia galimybę teikti konsultacines paslaugas ir įvairioms kitoms verslo vystymo įstaigomis bei institucijoms.
  • Smunkant gamybai konkrečiame regione ar rajone, verslo inkubatoriai įgalina racionaliai panaudoti nenaudojamas patalpas pramoninėse zonose bei paskatina kvalifikuotą darbo jėgą imtis nuosavo verslo.

VI populiarūs tuo, kad įmonėms suteikia patalpas pagal lanksčią nuomos sistemą, sudaro galimybę kooperuotis, drauge naudotis biuro, verslo administravimo paslaugomis. Verslo inkubatoriai tarpininkauja gaunant finansinę paramą šioms paslaugoms apmokėti.

Lietuvoje pirmąjį verslo inkubatorių su LR Ūkio ministerijos pagalba 1998 metais įkūrė Kauno Technologinis Universitetas. Nuo 2007 m. sausio 01 d.. jis pradėjo veikti kaip Technologijų parkas.

Pirmoji studija dėl verslo inkubatoriaus svarbos Šiauliuose atlikta 1996 metais Šiaulių verslo konsultaciniame centre (ŠVKC). 1997 m. ir pakartotinai 1998 m. ŠVKC kartu su ŠU sociologinių tyrimų centru atliko verslininkų apklausą dėl verslo inkubatoriaus mieste reikalingumo. Projektą finansavo Šiaulių m. savivaldybė. Atlikti darbai įrodė, kad verslo inkubatoriaus veikla Šiauliuose yra tikslinga.

1998 m. vasarą Lietuvos respublikos Seime buvo priimtas Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, todėl buvo sukurtos teisinės prielaidos verslo inkubatorių Lietuvoje atsiradimui. Tų pačių metų rudenį buvo parengtas ir pateiktas LR Ūkio ministerijai verslo planas verslo inkubatoriui Šiauliuose įsteigti, kuriam buvo pritarta bei buvo skirtas pirminis 814 tūkst. Lt. dydžio finansavimas.

VŠĮ Šiaulių Verslo Inkubatorius buvo įregistruotas 1999 sausio 08 d. Visus 1999-uosius metus vyko pirmojo korpuso rekonstrukcija ir 2000 metų vasario 04 d. buvo priimtos pirmosios 4-ios įmonės. Patalpų rekonstrukcija toliau vyko iki 2002 metų pavasario, kada buvo pilnai sutvarkyti Šiaulių verslo inkubatoriaus pirmas ir antras korpusai.

2006 08 mėn. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų buvo baigtas rekonstruoti trečiasis Šiaulių verslo inkubatoriaus korpusas.

Dabar bendras VšĮ Šiaulių verslo inkubatorius plotas siekia 2764 m², iš kurių net 1721 m² yra nuomojami. Šiaulių verslo inkubatoriuje vienu metu gali dirbti iki 54 verslo įmonių, yra 6-ių vietų virtualus biuras, moderni mokymo bazė (konferencijų salė su sinchroninio vertimo aparatūra, mokymų bei kompiuterinė klasės, pasitarimų kambariai), sudarytos geros buities sąlygos, verslo inkubatorius apsirūpinęs reikiama biuro, kompiuterine įranga, sukaupta reikiama informacija visais verslo konsultavimo bei mokymo klausimais, yra visa reikalinga ekonominė, finansinė ir teisinė literatūra ir medžiaga. Nors pasaulyje žinoma keletas Verslo inkubatoriaus formų, Šiauliuose įsteigtasis verslo inkubatorius siekia orientuotis į naujų verslų rūšių įmonių, įmonių kuriančių ir diegiančių technologijas bei inovacijas, globą. Pirmiausia priimamos inovatyvios, naują verslo idėją turinčios bei didelę pridėtinę veiklą ir kvalifikuotas darbo vietas kuriančios įmonės.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 verslo inkubatoriai (VI): Šiauliuose, Telšiuose, Visagine ir Kazlų Rūdoje. Kartu su Verslo informaciniais centrais jie sudaro viešojo verslo informavimo tinklą. Šio tinklo pagrindinis uždavinys – didinti konkretaus regiono verslumą. Šis rodiklis pasaulyje paprastai įvertinamas įmonių skaičiumi, tenkančiu 1000-iui gyventojų. Jei išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis yra 50 ir daugiau, tai Lietuvoje jis sudaro vos 15.

Aukščiausias Šiaulių verslo inkubatoriaus organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame kiekvienas iš steigėjų (Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių Regiono plėtros agentūra) turi po 1 sprendžiamąjį balsą.

Patariamasis kolegialus Šiaulių verslo inkubatoriaus organas yra Verslo inkubatoriaus taryba. Ją sudaro 6 nariai – po 1 vieną iš: Šiaulių apskrities viršininko administracijos, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių Pramoninkų asociacijos, Šiaulių universiteto, Šiaulių Profesinio rengimo centro, Lietuvos Verslo darbdavių konfederacijos Šiaulių skyriaus. Taryba svarsto ir rekomenduoja visuotiniams dalininkų susirinkimams tvirtinti verslo inkubatoriaus sąmatas, svarsto ir teikia visuotiniams dalininkų susirinkimams išvadas ir pasiūlymus dėl verslo inkubatoriaus veiklos planų ir ataskaitų, finansinės atskaitomybės, naujų įmonių priėmimo į verslo inkubatorių, dalininkų nustatytų privalomų veiklos užduočių ir darbų atlikimo bei strateginių veiklos planų ir ataskaitų.