Šiaulių verslo inkubatorius: svarbus jaunimo pasitikėjimas.
Jau trečius metus Šiaulių miesto savivaldybės inicijuojamą Jaunimo verslumo skatinimo programą įgyvendinančio Šiaulių verslo inkubatoriaus specialistai pastebi gerų pokyčių – jauni žmonės darosi žymiai drąsesni, aktyvesni, labiau motyvuoti ir atkakliai siekiantys savo tikslų. Apie šiais metais įgyvendintus projektus ir jaunimą kalbamės su Šiaulių verslo inkubatoriaus direktoriumi Aliumi Valiu.
– Kadangi Jaunimo verslumo skatinimo programą įgyvendinate jau treti metai, gal galite palyginti, kaip sekėsi anksčiau, kas pasikeitė ar keičiasi dabar?
Pirmiausia, turime didelių ambicijų ir sau keliame aukštų reikalavimų – norime, kad tie užsiėmimai, tie projektai, kuriuos įgyvendiname, keistų jaunų žmonių gyvenimą, sudomintų juos verslu, leistų susipažinti su sėkmingais žmonėmis, išgirsti jų nuomonę, susipažinti ir patiems išdrįsti imtis verslo dabar arba tam būtų pasirengus ateityje. Kadangi dirbame su tokia amžiaus grupe (nuo 16-kos iki 29-erių metų amžiaus), kuri yra ieškojimų kelyje ir daugelį dalykų vertina labai kritiškai ir kategoriškai, todėl turime itin atidžiai atsirinkti, ką jiems pasiūlysime. Treji metai jau leido sukaupti nemažai patirties kaip organizuoti užsiėmimus, kad jauni žmonės jais nenusiviltų, kad čia rastų atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Todėl šiuos metus galime pavadinti išskirtinai sėkmingais – jauni žmonės buvo aktyvūs, į kai kuriuos užsiėmimus net negalėjome sutalpinti visų norinčiųjų. Ir dar pastebėjome puikų dalyką – jeigu anksčiau vyravo du kategoriški sprendimai – „patinka-nepatinka“, tai šiemet pajautėme, kad jauni žmonės patys aktyviai reiškiasi, siūlo, kas būtų geriau, klausia, kartu ieškome atsakymų. Gal mes labiau išmokome, kaip bendrauti su jaunimu? O gal tiesiog įgavome jų pasitikėjimą? Tą pasitikėjimą itin jaučiame užsiėmimus apibendrinančiose anketose – jose sulaukiame ne tik palankių vertinimų, bet ir puikių pasiūlymų ateities užsiėmimams, išsakoma nuomonė, pateikiama pageidavimų.
– Jaunimo verslumo skatinimo programa apima daug įvairių mokyklų, užsiėmimų. Kurie buvo patys mėgstamiausi, populiariausi?
Gal kažką vieną būtų sunku išskirti, nes beveik visur jautėme nemažą susidomėjimą. Štai „Jaunimo verslo akademijos“ baigimo pažymėjimai buvo įteikti per trisdešimčiai jaunuolių. Vykusių užsiėmimų metu kalbėjome ne tik apie verslui kurti būtinus dalykus – verslo planavimą, organizavimą ar registraciją, bet ir turėjome įdomių susitikimų ir diskusijų su verslininkais: akademijoje lankėsi italų verslininkas Cosimo Barranca, paskaitas vedė Visorių informacinių technologijų parko projektų vadovas Edgaras Kriukonis, UAB „Mechanika“, kuri specializuojasi kėlimo įrengimų ir stambiagabaričių metalo konstrukcijų gamyboje, direktorius Jurgis Damkus ir kiti. Neišdildomą įspūdį visiems paliko išvyką į Vilnių, į Vilniaus universiteto Jungtinį gyvybės mokslo centrą ir Užupio menų inkubatorių.
Ekonomikos ir lyderystės mokykla, kuri skirta gimnazistams, irgi turėjo didelį pasisekimą, nes užsiėmimuose stengėmės sukurti ypatingą kūrybingumo atmosferą. Štai su aktoriaus profesija susipažino ir savo kūrybingumą mokiniai „išbandė“ Šiaulių valstybiniame dramos teatre kartu su aktore Nomeda Bėčiūte. Ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ vadovas Arūnas Armalis kalbėjo apie socialinius tinklus, jo paskaita „Kada reikia pradėti galvoti apie Facebook, kaip apie reputacijos įrankį?“ būsimus verslininkus privertė iš naujo įvertinti Facebook galimybes. Įspūdį mokiniams paliko ir išvyka į Šiaulių miesto nuotekų valyklą ir pažintis su nuotekų tvarkymo ūkiu. Lyderystės mokyklos mokiniai kartu su akademijos studentais lankėsi Vilniuje, taip pat Klaipėdoje, kur aplankėme Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir Kultūros fabriką. Mokiniams stengiamės surengti kuo daugiau praktinių užsiėmimų, kad jie pamatytų savo akimis, kaip kas veika, ką pasakoja verslininkai, kaip pasirengti savarankiškam gyvenimui ir pan.
– Šiemet ypatingai pažymėjote ir Verslo dieną. Ji irgi yra Jaunimo verslumo skatinimo programos dalis?
Taip, Tarptautinę verslo dieną žymime jau nebe pirmus metus, tai graži mūsų tradicija. Paprastai jaunimą kviečiame dalyvauti konferencijoje, kurioje kalbama apie svarbias regiono ar miesto verslo problemas, diskutuojame, ieškome atsakymų. Šiemet pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Šiaulių regiono ekonominėms, socialinėms problemoms bei regiono susivienijimui siekiant spręsti tas problemas, o antroji – jaunimo verslumui. Būtent nuo jaunimo, nuo jo apsisprendimo kurti ir dirbti savo krašte daug kas priklauso.
Labai džiaugiamės, kad Verslo inkubatoriuje veikia ir stiprėja HUB’as – vieta, kurioje kartu darbuojasi, idėjomis dalinasi verslą pradėję jauni laisvai samdomi profesionalai. Jauniems verslininkams suteikiame ne tik nemokamų konsultacijų, bet ir skatiname dalyvauti įvairiose programose. Štai šiemet Šiaulių miesto savivaldybė pirmą kartą paskelbė Jaunimo verslo idėjos konkursą, kuriame nugalėtojai gavo ne tik premijas, bet ir subsidijas verslo pradžiai. Mes irgi buvome šio projekto vykdytojai. Manome, kad tai yra labai puikus pavyzdys, kaip galime paskatinti ir padėti jauniems žmonėms imtis verslo. Įdomu tai, kad konkurso nugalėtojai džiaugėsi ne tik gautais pinigais, jiems ypač svarbu buvo, kad jų verslo idėjai buvo pritarta, kad ją teigiamai įvertino kompetentinga komisija. Būtent tas vertinimas ir suteikė jauniesiems verslininkams pasitikėjimo, padrąsino juos. Tikimės, kad tokie konkursai bus rengiami ir toliau, o po kelerių metų jau galėsime pasidžiaugti labai apčiuopiamais rezultatais.
– Vienas paskutiniųjų Jaunimo verslo skatinimo programos renginių buvo Verslo plano turnyras. Kokie jo įspūdžiai?
Po šio turnyro sulaukėme labai daug gerų šio renginio įvertinimų. Verslo plano turnyras yra tikras pasirengimas verslui – konsultantai, verslo žmonės vertina jaunimo pasiūlytas idėjas, padeda jas tinkamai pristatyti, apginti, reklamuoti. Visų, norinčių dalyvauti šiame renginyje, negalėjome sutalpinti dėl turimų resursų. Tad beveik 40 žmonių baigiamajame turnyro etape, kuris vyko Palangoje, išties patyrė idėjų lietų, buvo sukurta puiki atmosfera atsiskleisti kūrybingumui, išbandyta daugybė praktinių dalykų. Verslo plano turnyro nugalėtoja, Šiaulių Profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus komanda „NEXT“, savo idėjomis kvietė Šiaulius paversti pačiu inovatyviausiu šalies miestu – pasiūlė visose įmanomose srityse diegti technologijas. Jie savo idėją taip ir pavadino – „Papildytos realybės technologijos paslauga“.
– Kokie tolimesni planai? Kas džiugina labiausiai besidarbuojant su jaunimu?
Mes itin džiaugiamės, kad mokiniams sudarome sąlygas pažvelgti, įžengti į suaugusiųjų, į verslo pasaulį, stengiamės visiems sudaryti palankią erdvę kūrybingumui ir saviraiškai. Su jaunimu dirbame jau seniai, tad ta sukaupta patirtis labai padeda – sulaukiame grįžtamojo ryšio, jauni žmonės skatina ir mus nuolat ieškoti, nes šiais laikais visi ieškome naujovių, siekiame pažangos, nemėgstame nuobodžių dalykų. Tikimės, kad kiti mūsų veiklos metai irgi bus pilni ryškių renginių, susitikimų, užsiėmimų. Verslo inkubatorius kitąmet planuoja ne tik padėti įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės jaunimui skirtas programas, bet ir patys dalyvauti projektuose, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Esame parengę paraiškas projektui „Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) paramos galimybės Lietuvai“, laukiame sprendimų. Šis projektas skirtas finansuoti „Europe Direct“ informacijos centrų (toliau – EDIC) rengiamas veiklas, kurios skirtos informuoti apie ES pagrindines iniciatyvas. Jomis siekiama skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, o visų pirma – investicijų planų rengimui. „Europe Direct“ informacijos centras yra Verslo inkubatoriaus sudėtinė dalis, tad kartu galėtume daug nuveikti. Taip pat tikimės dalyvauti ir kituose tarptautiniuose projektuose.
Pastaraisiais metais itin aktyvi Verslo inkubatoriaus veikla leidžia mums spręsti, kad suradome savo veiklos nišą Šiaulių mieste, o gal ir regione, daug prisidedame skatindami jauną verslą, jam labai konkrečiai padedami. manome, kad tokia veiklos kryptis turėtų išlikti bei stiprėti ir ateityje.
Kalbėjosi Violeta Stankutė