Šiemet pasitinkame Europos dieną kitaip

Gegužės 9-oji – Europos diena, švęskime!

Gegužės 9 –oji – Europos diena, tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Šiauliečiai jau buvo įpratę šią dieną paminėti smagiai ir šurmulingai: susirinkdavome miestiečių pamėgtame pėsčiųjų bulvare, dalyvaudame viktorinose, šokdavome, dainuodavome, dalindavomės miela bendryste ir savo svajonėmis… Šiemet švęsime santūriau, nuo kiekvieno iš mūsų priklausys, kokia ta šventė bus. Pakvietėme visus Europos dienai pasidengti šventės stalą – išbandyti europietiškos virtuvės patiekalus, dalintis jais, tad laukiame jų. Kviečiame švęsti Europos dieną smagiai, nes tikrai turime ką švęsti – nors dar ir netvirtai, tačiau gyvenimas pamažu grįžta į savo vietas, pandemija traukiasi, pateikusi kiekvienam iš mūsų nemažai išbandymų, taip pat daug iššūkių šalių draugystei ir vienybei. Pagalba vieni kitiems dabar kaip niekada svarbi. Vienu iš didžiausių praradimų dėl pandemijos daugelis žmonių įvardina prarastą judėjimo laisvę – negalime išeiti iš namų, negalime keliauti, susitikti tolimų ir artimų draugų, artimųjų. Šį sunkų išbandymų kelią nueisime kartu, reikia išlikti kantriais ir stipriais ir pasitikėti vieniems kitais. Europos diena – puiki proga prisiminti mūsų stiprybes, mūsų lūkesčius ir nuveiktus darbus.

Europos dienos pradžia – 1950-ieji

Europos dienos šventei pradžią davė istorinis įvykis – 1950-aisiais metais gegužės 9-ąją nuskambėjo vadinama Šumano deklaracija, kuri laikoma dabartinės Europos Sąjungos (toliau – ES) užuomazga. Paryžiuje pasakytoje kalboje tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas išsakė savo idėją apie naujos formos politinį Europos bendradarbiavimą, dėl kurio karas tarp Europos tautų būtų neįsivaizduojamas dalykas. Jis siekė sukurti Europos instituciją, kuri valdytų bendrą anglies ir plieno gamybą. Nepraėjus nė porai metų buvo pasirašyta tokios institucijos įkūrimo sutartis,  Europos vienijimosi įvykiai rutuliojosi gana sparčiai (susikuria Ekonominė Europos bendrija, kuriasi bendroji rinka, tvirtėja ryšiai tarp atskirų šalių, o 1993-aisiais pasirašoma ES sutartis – Mastrichto sutartis. Todėl Šumano išsakytas pasiūlymas 1950-aisiais laikomas dabartinės ES užuomazga.

Pandemija – išbandymas mums visiems

Europa Sąjunga, kaip ir visos pasaulio šalys ir sandraugos, pandemijos buvo užkluptos netikėtai, todėl per trumpą laiką teko mobilizuotis, įvertinti situaciją ir imtis darbų – jau kovo 19 d. Europos Komisija sukūrė strateginių atsargų rezervą „rescEU“ – bendrą Europos būtiniausių medicinos reikmenų, pvz., plaučių ventiliavimo aparatų, apsauginių kaukių ir laboratorinių reikmenų, rezervą. Komisija finansuos 100 % rezervo atsargų ir jos bus laikomos vienoje ar keliose valstybėse narėse. Už reikmenų įsigijimą padedant Komisijai bus atsakinga valstybė ar valstybės, kuriose (-ioje) laikomos atsargos. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras kontroliuos reikmenų paskirstymą, užtikrindamas, kad reikmenys būtų skubiai nusiunčiami ten, kur jų labiausiai reikia. Balandžio 7-8 d. į Milaną ir Bergamą išvyko Rumunijos ir Norvegijos gydytojų ir slaugytojų komandos, kurios buvo išsiųstos ir finansuotos pagal ES civilinės saugos mechanizmą. Išsiutimą koordinavo ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centras. Austrija taip pat pasiūlė daugiau kaip 3 000 litrų medicininių dezinfekavimo priemonių. Be to, Italija aktyvavo ES palydovinę sistemą „Copernicus“, kad būtų sudarytas sveikatos priežiūros įstaigų žemėlapis, būtų stebima veikla ir viešosios erdvės. Kelios ES valstybės narės į Italiją išsiuntė apsaugos priemonių (kaukių, kombinezonų ir plaučių ventiliavimo aparatų) ir priėmė gydytis pacientų iš Italijos. Balandžio 27 d. pirmą kartą iš Rumunijoje esančio strateginio „rescEU“ paskirstymo centro į Italiją saugiai atvežta apie 90 000 apsauginių kaukių. Šiuo metu rezervas „rescEU“ jau veikia visu pajėgumu. Pagalba medikamentais, apsaugos priemonėmis, finansinė parama suteikta Graikijai, Ispanijai ir visoms kitoms šalims, kurioms tokios pagalbos reikia. Neaplenkė pagalba ir Baltijos šalių – Estijai aktyvavus ES civilinės saugos mechanizmą, Europos Komisija bendrai finansavo asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai kaukių, pristatymą iš Kinijos į Estiją, Latviją ir Lietuvą. Šiuo metu mechanizmą taiko visos ES valstybės narės, taip pat Islandija, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Turkija.

ES pagalba sugrįžti namo

Šie, 2020-ieji metai, ilgam liks tikro išbandymo visam pasauliui metais. COVID-19 pandemija sujaukė mūsų planus, bėda užtiko mus nepasirengsius, daugelį – toli nuo namų. Tikriausiai vienu iš nepaprastų europiečių vienybės prisiminimų mums visiems laikams liks pagalba sugrįžti namo – iki balandžio 17 d. Daugiau kaip 500 000 ES piliečių grįžo į savo šalis iš pačių tolimiausių planetos kampelių! Galime drąsiai didžiuotis tokia unikalia ES konsuline operacija – užstrigę už ES ribų užsiregistravę piliečiai sulaukdavo ambasadų darbuotojų, konsulų skambučių, buvo derinami išvykimo laikai, siunčiami specialūs lėktuvai pargabenti būtent ES piliečių. Sunku net įsivaizduoti, koks intensyvus vyko derybų, veiksmų koordinavimo etapas, susitarimai dėl žaliųjų koridorių, nes sienos tarp valstybių buvo uždarytos, oro uostai nebeveikė. Tačiau visi norėję sugrįžti pasiekė namus, nesvarbu, kad buvo užstrigę Azijos ar Ramiojo vandenyno regione, Šiaurės ar Pietų Amerikoje. Lietuviai ir kitų šalių žmonės galėjo akivaizdžiai pajausti, kad jie turi institucijas, kurios pasirūpina savo piliečiais, kad svarbus kiekvienas žmogus, kad Europos šalys, sutelkusios jėgas ir resursus, nuveikė milžinišką darbą – susigrąžino savo žmones namo.

Turime būti budrūs ir pasirūpinti savimi

Jau porą mėnesių gyvename sau neįprastą gyvenimą, todėl natūralu, kad kyla pačių įvairiausių problemų. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie žmonių psichologines problemas, nes suvaržytas gyvenimas – ne mums. Todėl šiuo laikotarpiu veikia nemokamos telefoninės psichologų konsultacijų linijos, psichologams, kurie irgi pirmą kartą susidūrė su tokiomis žmonių problemomis, ES specialistai teikia konsultacijas, leidžia rekomendacinius leidinius – kaip bendaruti su žmonėmis, kaip kuo greičiau rasti reikimus sprendimus, kaip bendrauti su prislėgtais, nusiminusiais, į neviltį puolusiais asmenimis. Turime užsiimti sau patinkančia veikla, turime informacijos ieškoti tik iš patikimų šaltinių, turime išlikti kiek įmanoma ramesniais.

Didelė probema yra ta, kad norinčių pasinaudoti tokia situacija savo nešvariems tikslams pasiekti irgi yra daug. Visų pirma, suaktyvėjo priešiškos propogandos, melagingų žinių, klaidinančių teiginių, siekiant kuo didesnę paniką tarp žmonių. Ypač daug  klaidinamos informacijos ir dezinformacijos yra apie sveikatos klausimus, taip pat ir apie COVID-19 situaciją, apie gydymo metodus, apie vaistus…

Europos Komisija siūlo vadovautis tik patikimais šaltiniais – savo šalies visuomenės sveikatos institucijų patarimais, informacijos ieškoti atitinkamų ES ir tarptautinių organizacijų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) – interneto svetainėse. Labai svarbu nesidalinti ir neplatinti nepatikrinta informacija iš abejotinų šaltinių.

Jau kovo 30 d. Europos Komisija sukūrė kovos su dezinformacija apie koronavirusą interneto puslapį, kuriame pateikiama medžiagos, padedančios paneigti mitus ir patikrinti faktus. Kiekvienas galime pasiekti šią svetainę www.EUvsDisinfo.eu ir patikrinti informaciją.

Drąsiai planuojame ateitį

Sunkiu pandemijos laikotarpiu rūpinamasi ne tik žmonių gydymu, ligos įveikimu, bet kartu pradėta rūpintis ir šalių ekonomika, tariamasi, kap kuo greičiau išbristi iš šios krizės. ES dabar jau drąsiai planuoja savo ateitį, kiekviena šalis jaučia konkrečią viena kitos ir ES pagalbą kovoje su COVID-19, numatomi vieningi žingsniai gaivinant sandraugos šalių ekonomiką. Mūsų, ES piliečių, esame net 446 milijonai, nuo kiekvieno iš mūsų dabar priklauso, kaip įveiksime sunkumus, kaip sugebėsime išsaugoti ir puoselėti mums brangias bendrystės vertybes.

Europos Centrinis Bankas mobilizavo beprecedentę 750 mlrd. Eur paramą Europos ekonomikai. EK valstybių narių ekonomikoms paremti papildomai skyrė 37 mlrd. Eur. Dalis nepanaudotų struktūrinių ir sanglaudos fondų irgi bus skirta tam pačiam tikslui. Vyksta diskusijos dėl 410 mlrd. Eur turinčio Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimo. Taip pat EK leido lanksčiau taikyti ES fiskalines taisykles – Stabilumo ir augimo paktą, kad valstybės narės galėtų skolintis daugiau, ir palengvino taisykles dėl tiesioginės valstybės pagalbos verslui.

Nuolatinės diskusijos, derybos dėl bendro ES šalių kelio iš krizės demonstruoja ryžtingą šalių nusiteikimą būti kartu, surasti kiekvienai šaliai geriausių sprendimų, suteikti reikalingą pagalbą.

Esame ES šalis ir tuo didžiuojamės

Pandemijos laikotarpis kiekvienam leidžia daug ką permąstyti, įvertinti. Nuostabus jausmas buvo keliauti be sienų, ES šalyse jaustis laukiamu svečiu, didžiuotis ta bendryste. Todėl šis sunkus laikotarpis tik dar labiau sustiprina jausmą, kad gera būti europiečiu ir laukti sugrįžtant tegul ir kuklesnių kelionių, susitikimų, mokymosi galimybių. Diplomatė, buvusi šiaulietė Viktorija Urbonavičiūtė, kuri dabar dirba Briuselyje, taikliai apibūdino dabartinę situaciją:

„Man sunku įsivaizduoti Lietuvą ne Europos Sąjungoje. Džiaugiuosi, kad vertiname narystę ES: Lietuvos piliečiai labiausiai iš visų europiečių pasitiki ES ir tiki jos ateitimi (65 proc. pasitiki, 71 proc. tiki ES ateitimi). Tas tikėjimas turbūt ir yra svarbiausias dalykas, vienijantis 27 valstybes – kiekviena iš jų su savo tvirta nuomone, skirtingais interesais ir patirtimi. Tikėjimas ES svarbu, nes vienas gajausių mitų ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse – „Briuselis liepė“. Briuselis ypatingai retai ką nors kam nors liepia. Visų ES posėdžių, susitikimų tikslas – susitarti, rasti visoms ES27 bendrą kompromisą, tad jei reikėtų darbą ES apibūdinti vienu žodžiu, šis žodis būtų derybos.

Džiaugiuosi, kad šešioliktais Lietuvos narystės ES metais vis rečiau išgirstu sakant Lietuva IR Europos Sąjunga. Tai reiškia tik viena – vis labiau jaučiamės europiečiais, vis stipriau tapatiname save su ES, nes mes, visi kartu ir esame Europos Sąjunga. Tobulai netobula Europos Sąjunga, kaip ir mes visi.“

Tad sutikime Europos dienos šventę nusiteikę optimistiškai, visos negandos ir nelaimės praeina, svarbu, kad po jų mes liktume orūs ir didžiuotumėmės, kaip nuėjome šį nelengvą kelią.

Prisiminkime ankstesnių metų Europos dienų minėjimus: